Klaipėdietė Aušra Grigaitienė savojo kūrybinio kelio etapus pradėjo skaičiuoti nuo 2000-ųjų metų. Vedama autentiško vidinio balso sukūrė pirmuosius liturginius rūbus.

 Lietuvos tekstilės panoramoje Aušros Grigaitienės kūryba itin reta ir išskirtinė apibrėžtos taikomojo meno srities pasirinkimu – liturginių rūbų siuvimu ir dekoravimu. Tai savita sakralinio meno misija, kurią autorė prisiima sąmoningai ir labai atsakingai. Kūrinių tipologinis spektras platus: tai įvairių liturginių laikotarpių arnotai, kapos, veliumai, stulos, altoriaus staltiesės. Darbams tekstilininkė naudoja ne tik fabrikinės gamybos medžiagas, bet dažnai pritaiko tam tikrą rūbo bei autorinį sumanymą atitinkantį audinį - rankinio audimo staklėmis įvairiais raštais austas medvilnės, pusvilnės, vilnos ar lino medžiagas. Dekoravimui renkasi siuvinėjimą rankomis,  rečiau nėrimą, rišimo “ makramė” būdu  techniką.  Paminėtinas autorės išplėtotas “makramė” rišimo būdas, naudojamas kutams, kurie kaskart rišami kitu būdu ir yra individualiai derinami su bendrąją  dekoro stilistika. Žvelgiant į dailininkės darbus akivaizdu, kad dailininkė kiekvienąkart daro didelį įdirbį, gilindamasi tiek į būsimo rūbo ornamentikos simboliką ir istoriją, tiek į apdaro paskirtį bei kontekstą. Taip pat pažymėtina, kad , imdamasi naujos kūrybinės užduoties, Aušra Grigaitienė puikiai išbalansuoja tarp užsakovo pageidavimų ir autorinės, savarankiškos dekoravimo koncepsijos. Šis kiekviename darbe juntamas kūrybinės ir konceptualios minties įdirbis bei nepaprastai preciziška atlikimo technika liudija didelį autorės atsakingumą, kuris greta talento, savarankiškumo yra vienas tikriausių profesionalumo kriterijų.

 Aušros Grigaitienės kūrinių dekoravimo stilius įvardintas kaip tam tikra stilizuota liaudiškos tradicijos interpretacija, jų ornamentikai būdinga santūri, saikinga plastika, dažniausiai naudojami augaliniai ar geometriniai motyvai, kurių šaltinis – baltiškieji ar archaiškesni, savo esme gan universalūs ornamentiniai provaizdžiai, neretai juose ataidi ir kosmigoninių motyvų atgarsiai, krikščioniškoji simbolika dailininkės darbuose subtili ir pagirtinai neįkiri.

 Negalima neįvardinti  taikomuosiuose menuose svarbaus kriterijaus – itin kruopštaus ir technologiškai nepriekaištingo atlikimo, kuris vaidina ne paskutinį vaidmenį  Aušros darbams įgaunant skoningumo ir  estetiškumo kokybę. Visiems kūriniams būdingas tam tikras stilistinis vieningumas ir kryptingumas ir kartu ženkli motyvų, kompozicinių sprendimų įvairovė, paliudijanti neabejotiną menininkės kūrybinį potencialą.  A.Grigaitienės kurti rūbai pasižymi puikia kokybe, funkcionalumu ir spinduliuoja šiluma bei harmonija.  

Autorės kūryba neabejotinai pranoksta regioninius mastelius ir galima teigti, kad į Lietuvos tekstilę, ypač į dar mažai išvystytus liturginio meno barus atėjo nauja meninė asmenybė.

Aušros sukurtus liturginius rūbus dėvi Lietuvos, Amerikos, Šveicarijos, Italijos Prancūzijos, Pietų Korėjos bei Vatikano bažnyčių kunigai ir vienuoliai.

Šios menininkės kūryba užpildo šiandienos profesionalioje tekstilėje juntamą liturginio meno spragą, prisideda prie dabarties tekstilės paveldo turtinimo, tuo pačiu nešdama ir socialinę aplinkos estetizavimo misiją.

                  Violeta Krištopaitytė

                  Menotyrininkė

                  Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus

                  Vaizduojamosios dailės skyriaus vadovė


ausra grigaitiene
Aušra Grigaitienė